- mečius
- 2 ×mẽčius (brus. мeч, l. miecz) sm. (2) [K]; R308 kardas, kalavijas: Ans metė mẽčių į krūtinę J. Galanda savo mečių brš. Leidžia mečių MP217. Saugok mečiaus aštrojo ir levų baisųjų KN17. ^ Širdį kaip mečium perveria LTR(Kp).
Dictionary of the Lithuanian Language.